didi qarTul-inglisuri leqsikoni
winasityvaoba
fsiqologiuri principebi (romlebic
sityvaTa Zebnisas maqsimalurad azRvevs enis Semswavlels mosalodnel
sirTuleTagan) kvlav da kvlav ejaxeba gramatikul principebs (ix., mag., Zireuli
da nawarmoebi sityvebi), agreTve sivrcis tipografiul aTvisebas, nabeWdi gverdis
unarian organizacias da a.S. amdenad, leqsikonis zedapiruli gadaTvalierebisas
kritikosi SeiZleba waawydes TiTqosda SemTxveviT Seusabamobebs, Tumca es
Seusabamobani Sepirobebulia ZiriTadi Tvalsazrisebis kompromisuli morigebiT.
ludvig
vitgenStaini, leqsikoni saxalxo
skolebisaTvis, 1926.
(Ludwig Wittgenstein, Wörterbuch für Volksschulen.
1926).
Tu ganwirulad yivis vinme, rogorc SeSlili,
_
es Surisgebis niSania, RvTiT movlenili,
adamis modgmas maradiul tanjva-godebad
ergo sityvaTa
Sekoneba leqsikonebad.
samuel jonsoni.
(Samuel
Johnson)
ra Segvaqvs am
leqsikonSi?
am leqsikonis mizania
inglisuri ekvivalentebis warmodgena qarTuli enis SeZlebisamebr sruli leqsikuri korpusisaTvis
rogorc saliteraturo _ uZvelesi, klasikuri Tu Tanamedrove _ enis, ise sasaubro
metyvelebisa da dialeqturi masalis gaTvaliswinebiT. aqedan gamomdinare, masSi
SevitaneT qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis (amieridan qegl-is)
rvatomeulis (1950-1964; arnold Ciqobavas saerTo redaqciiT) praqtikulad yvela
sityva-statia. es masala Sejerda kita Cxenkelisa da iolanda marSevis qarTul-germanul leqsikonTan (Kita Tschenkéli & Iolanda Marchev, Georgisch-Deutsches Wörterbuch, 1965-1974) da rig SemTxvevaSi ganivrco kidec am
leqsikonis masaliT. meore ZiriTadi
wyaroa qarTuli yoveldRiuri da kvireuli presis (1999-2002) monacemTa baza,
Sedgenili irakli iakobaSvilis mier; saZiebo internetuli sistema daamuSaves doc.
levan CxaiZem da daviT jaSma (es masala moicavs daaxloebiT or milion
sityva-formas maTi Sexvedris sixSiris CvenebiT). mesame wyarod gamoviyeneT ormocamde didi moculobis teqstis
eleqtronuli versia Tanamedrove qarTveli mwerlebis, ZiriTadad romanistebis
nawarmoebebidan _ masSi Semavali yvela sityva-formis siiTa da saZiebo
sistemiTurT. meoTxe ZiriTadi wyaroa
ilia abulaZisa da zurab sarjvelaZis mier Sedgenili Zveli qarTuli enis
leqsikonebi Tu leqsikuri masalebi. gamoyenebulia (SerCeviT) Tanamedrove qarTuli
enis 30-mde dialeqturi leqsikoni da mecnierebisa da teqnikis sxvadasxva dargis
terminologiuri leqsikonebi.
Cven mier gamoyenebul
literaturas erTvis zogi sxva wyaroc, kerZod, XIX-XX sauk. qarTul-rusuli
leqsikonebi, gansakuTrebiT, niko da daviT CubinaSvilebisa da qeTevan
daTikaSvilisa. gamoviyeneT ivane javaxiSvilis saerTo redaqciiT momzadebuli “masalebi saqarTvelos Sinamrewvelobisa da
xelosnobis istoriisaTvis” (cxra wigni), agreTve literaturuli teqstebisa da
folkloris akademiur gamocemebs darTuli SeniSvnebi. dasasrul, Setanili gvaqvs
didZali masala Tanamedrove sasaubro metyvelebidan, maT Soris vulgaruli da
specialuri gamoTqmebic, romlebic savele muSaobis Sedegad moipova lorens
broersma 2001-2004 wlebSi.
leqsikonis ZiriTad
nawilSi movaqcieT is elementebic, romlebic, Cveulebriv, calke nakveTebad SeaqvT
xolme leqsikonebSi. ase, magaliTad, sakuTari saxelebi (adgilTa da pirTa
saxelebi) da Semokleba-abreviaciebi Setanili gvaqvs sazogado saxelTa da
Seumoklebel formaTa gverdiT. ase imitom moviqeciT, rom Tanamedrove qarTuls
aklia mTavruli asoebi, inicialuri wesiT gaformebuli abreviaciebisaTvis ki
wertilebi ar gamoiyeneba, ris gamoc amgvari formebi xSirad Cveulebriv sityvebs
emsgavseba da SeiZleba daemTxves kidec.
im momxmarebelTaTvis,
romlebmac kargad ar ician qarTuli, leqsikonSi Segvaqvs, qegl-is msgavsad, calkeuli damxmare morfemebic maTi semantikuri
funqciebisa Tu gramatikuli niSnebis mokle ganmartebiTurT. es morfemebi
Setanilia mxolod maSin, roca isini produqtiulia, e.i. roca maTi Sexameba
kvlavac warmoqmnis axal sityvebs. iseTi araproduqtiuli sufiqsebi, rogoricaa,
mag., -jeradi, calke erTeulebad ar
gagvitania, vinaidan yovel sityvas, romelic am sufiqss dairTavs, ukve Tavisi
adgili aqvs miCenili leqsikonSi da axal sityvebs es sufiqsi aRar warmoqmnis.
meore mxriv, iseTi sufiqsebi, rogoricaa -Tan,
produqtiulia TiTqmis usasrulobamde da amitom leqsikonSi isini calke
erTeulebadaa gatanili.
Secdomebi Tu mogvdioda,
es xdeboda saleqsikono erTeulTa ufro Setanis, vidre amoRebis mimarTulebiT.
kerZod, poetebis mier gamogonil sityvaTagan an adreul leqsikografTa mier
SeTxzul Tu SecdomiT Setanil sityvaTagan, romlebic Semdgom aRaravis uxmaria,
leqsikoni gaicxrila: varCieT ufro Segvetana ucnobi, vidre gamogvericxa nacnobi
sityvebi. zogi im iSviaTi sityvis mniSvneloba, romlebic gvxvdeba 1200-1800
wlebis bundovan konteqstebSi, kvlavac mkiTxaobis sagnad rCeba _ maSinac ki,
roca isini berZnulidan Targmnil teqstebSi dasturdeba, xolo niSani † (= ‘moZvelebuli’) SeiZleba arazust Targmanze mimaniSnebel
gafrTxilebadac miviRoT. momxmarebelTa mxriv rusulis codnas leqsikoni ar
iTvaliswinebs: amitom qarTulSi xSirad xmarebuli rusuli sityvebi (mag., manqanis
nawilTa saxelebi) leqsikonSi Setanilia saTanado miTiTebiT.
amoRebuli sityvebi
leqsikonidan Zalian cota
sityvaa amoRebuli. esenia, mag., defisiT SeerTebuli sityvebi, romelTa saerTo
mniSvneloba udris calkeuli komponentebis mniSvnelobaTa jams. rig SemTxvevaSi,
sadac masdariseul -eba da saTanado
zmnur -ebs daboloebas moepoveba Zalze iSviaTad dadasturebuli mocile forma -oba
/
-obs, arastandartuli (araliteraturuli)
forma zogjer ar Segvaqvs. msgavsadve, roca -uli
daboloebiani vnebiTi gvaris namyos mimReobis mocile -ili daboloebiani forma Zalze iSviaTad dasturdeba, aseTi masalac
SeiZleba amogveRo (Tuki mocile formebi xSirad gvxvdeba, maSin isini, cxadia,
Segvaqvs). ar Segvitania agreTve erTi wyeba rusuli sityvebisa, romlebic
sasaubro qarTulSi ki xSirad ixmareba, magram gacnobierebulia (an ironiulad
gaiazreba), rom es araqarTuli, ucxoenovani gamoTqmebia. SevelieT zog sabWour,
gansakuTrebiT, politikur terminsac, romlebic advilad amoicnoba maTi inglisuri
transliteraciiT gadmoRebisas da romlebsac arasdros hqoniaT realuri mniSvneloba
maTTvis, visac isini warmouTqvams an gaugonia. ar Segvitania zogi iseTi
germanizmic, rogoricaa, mag., Landsturm da zogi sabWouri kompoziti, romlebic
araviTar realobas ar asaxavs, magram Tavadve Seicavs ganmartebas (mag., eleqtrosawvimari).
saerTaSoriso sityvebis
yvela variantia mocemuli, roca maTi mniSvneloba inglisurSi gansxvavebulia, anda
roca maTi saerTaSoriso warmomavloba maSinve ar amoicnoba; Tuki isini qarTulsa
da inglisurSi semantikuri ekvivalentebia, maSin warmodgenilia TiTo magaliTi
(mag., absenteizmi), xolo maTi
momdevno (imave fuZisagan nawarmoebi) sityvebi (mag., absenteisti) aRar Segvitania.
leqsikonSi calke
erTeulebad ar Sesula arc garkveuli araliteraturuli formebi, romelTac Tamamad
SeiZleba ‘araswori’ ewodos. mag.,
formebi, romlebSic berZnuli ch transliterirebulia
x
asoTi q-s nacvlad; formebi, romlebSic berZnuli h, rusulis
gavleniT, transliterirebulia g grafemiT, xolo rusuli ã
_ R asoTi g-s
nacvlad.
SeiniSneba, rom qarTulSi
mravali rusuli sityva asimilirebulia da qarTuli afiqsebiTaa gaformebuli
(msgavsad anglicizmebis didi nakadisa bolo TxuTmeti wlis manZilze). amitom
iZulebulni gavxdiT, maTi xmarebis sixSireze dayrdnobiT, migveRo xisti
gadawyvetileba maTi qarTulSi asimilirebis Taobaze (iseve rogorc Svidasi wlis
winaT qarTvel leqsikografebs mouxdebodaT arCevanis SeCereba qarTul diskursSi
xmarebul sparsul sityvebze). mravali axali sityva, romlebic transliterirebulia
ucxo enebidan, sxvadasxvagvarad aris gadmoRebuli: mag., killer SeiZleba
Segvxvdes rogorc kileric da qileric. orives Setana gamoiwvevda
saleqsikono erTeulTa xelovnur gamravlebas. transliteraciuli cdomilebebi
dasavluri enebidan Semosuli sityvebisa (mag., pakti nacvlad paqtisa ‘pact’) leqsikonSi, Cveulebriv, ar aisaxeba.
rusuli sityvebis
transliteraciaSi rbili Tanxmovani xan ismis, xan _ ara (mag., pliaJi/ plaJi), rusuli xmovnebi ki
zogjer warmodgenilia fonetikuri warmoTqmiT (mag., ïîáåäà «gamarjveba», magram: “Ïîáåäà” pabeda _ sabWoTa manqanis modeli). Clinton (aSS-is
prezidentis gvari) qarTul presaSi oTxi saxiTaa dadasturebuli: klintoni (literaturulad swori forma), qlintoni, klinToni da qlinToni.
maqsimumi, rac Cven SegviZlia, es aris yvelaze gavrcelebul, tradiciul formaTa
aRnusxva; sxva SemTxvevaSi saleqsikono erTeulis mosaZebnad momxmarebels
SeiZleba mouxdes arafSvinvieri
bgeris Canacvleba fSvinvieriT.
inglisuri transliteracia
mihyveba britanuls da ara amerikuls. Cven SevecadeT SegverCia neitraluri
registri, romelic miRebulia sxva enis (da kulturis) Targmnisas. gamonakliss
warmoadgens moZvelebuli inglisuris okazionaluri gamoyeneba, mag., hither sityvis (-)mo- prefiqs-infiqsiani xmareba qarTuli
zmnebis “saaqeTo” orientaciis saCveneblad, xolo thither – Sesabamisi mi-/wa-preverbiani
(an zogadad mo-nakluli) zmnebisaTvis,
mosaubrisagan (“saiqiTo”) moZraobis saCveneblad.
Cven miznad davisaxeT
mogveca qarTuli sityvis mniSvnelobis eqsplicituri interpretacia im frazebsa Tu
idiomebSi, romlebSic igi Cveulebriv gvxvdeba. magram uadgilobis gamo aq ver
viZleviT inglisuri sinonimebis srul nusxas, iseve rogorc vrcel ganmartebas
inglisur ekvivalentTa mniSvnelobisa da gamoyenebis Sesaxeb. leqsikoni, pirvel
yovlisa, orientirebulia inglisurenovan mkiTxvelze, romelmac unda gaiazros
qarTuli teqsti an diskursi; xolo qarTveli momxmareblis interesTa dakmayofileba
(mag., inglisuri winadadebis asagebad) leqsikonis mxolod meore rigis amocana
SeiZleba iyos. miuxedavad amisa, imedi gvaqvs, rom leqsikoni gamoadgeba da
sasargeblo aRmoCndeba qarTveli momxmareblisTvisac, gansakuTrebiT, iseTi
erTenovani leqsikonebis gamoyenebisas, rogoricaa Oxford English Dictionary, anda Hornby’s Dictionary of English for Advanced Learners. am leqsikonSi qarTveli mkiTxveli
ipovis mTel rig iseT qarTul sityvebsac, romlebic ufro zustadaa ganmartebuli
(Targmnili), vidre winamaval leqsikonebSi, zogi ki saerTod aq pirvelad
ganimarteba. Y
ra saxiT Segvaqvs qarTuli
sityva leqsikonSi
standartizebul
formebi
meTaur sityvebad
SevecadeT Segvetana Tanamedrove standartizebuli formebi v. Tofuriasa da iv.
gigineiSvilis mier Sedgenili qarTuli enis orTografiuli leqsikonis bolo, 1998
wlis gamocemis mixedviT. gaTvaliswinebuli gvaqvs defisis gamoyenebis axali
wesebic da sakmaod rTuli rekomendaciebic v
bgeris CarTva-dakargvis Sesaxeb garkveuli xmovnebisa da Temis niSnebis win.
magram, amasTanave, viZleviT alternatiul (adrindel, moZvelebul) dawerilobasac,
romelic miCneulia arastandartul formebad da gamoixateba (◊) niSniT, an piriqiT: warmodgenilia standartuli
forma (st) niSniT. Cven mier mowodebuli
gramatikuli informacia (mag., zmnaTa aoristi (namyo sruli) da perfeqti (I
TurmeobiTi) da agreTve ZiriTadi (“sabaziso”) forma, romlisganac SesaZlebelia
sxvadasxva qcevis an gardauval, pasiur formaTa warmoeba), Cveulebriv, mosdevs
Tanamedrove standartizebul formebs. citatebSi ki mkiTxveli arastandartul
formebsac Sexvdeba _ im SemTxvevebSi, roca redaqtorebma Tavs ar idves cnobili
mwerlis enis Secvla an andazebis Casworeba normebis mixedviT. zogi gramatikosi
albaT ar mogviwonebs Tanamedrove normebis dacvas (mag., erTpirian gardamaval
zmnebSi n-s amoRebas fuZesa da perfeqtul daboloebas Soris): Cven,
Tanamedrove mwerlebisa da Jurnalistebis umetesobis msgavsad, vwerT: utiria, da ara utirnia (Tumca, rogorc aRvniSneT, ilustraciebSi -n-
SenarCunebulia _ gansakuTrebiT, cnobili poetebis enaSi).
Tanamedrove normaTa Soris
araerTia iseTi, romelsac ufro arRveven, vidre icaven (mag., b-Ti
dawyebul fuZeebTan h-s xmareba me-3 iribobieqturi piris niSnad), magram Cven maT
mainc vicavT.
(◊) niSniT gamoxatuli arastandartuli
formebi aseTebad CaiTvleba, Tu isini warmoadgenen subliteraturul Tu moZvelebul
formebs, an barbarizmebs, anda _ gaurkveveli warmomavlobis “upasporto”
dialeqtizmebs.
gramatikuli informacia,
romelsac TiTqmis yvelgan viZleviT (mag., saxelebSi _ “Zlier” naTesaobiTs an
micemiTs, sadac SenarCunebulia Ziriseuli i; zmnebSi _ aoristisa da perfeqtis
me-3 piris mxoloobiTis formebi), zogjer amoRebulia. es imiT aris gamowveuli,
rom maTi dadastureba ver moxerxda (gansakuTrebiT es exeba moZvelebul da
dialeqtur masalas).
mravalpiriani zmnebis
sintaqsuri mimarTebebi gadmocemulia simboloebiT: (S), (DO), (IO), romlebic Sesabamisad aRniSnaven
subieqts, pirdapir obieqtsa da irib obieqts. amasTan, frCxilebSi viZleviT
agreTve “Zlieri” aoristis mxoloobiTi ricxvis meore piris formasac (anu gaSlili
fuZis umokles formas), Tuki es zmna gavrcelebulia da saamiso adgilic gvaqvs.
mag., mokla (2 mokali).
formaTa
simravle
bevri qarTuli zmna,
gansakuTrebiT, onomatopoeturi, anu xmabaZviTi sityvebi, transliterirebuli
ucxouri sityvebi, dialeqturi warmoSobis an, upiratesad, Zvel teqstebSi dadasturebuli sityvebi sxvadasxva
dawerilobiTaa warmodgenili: mJReri Tanxmovani SeiZleba Caenacvlos yrus,
fSvinvieri _ arafSvinviers. aman uamrav saleqsikono erTeuls gauxsna gza,
romelTagan zogi Tumc moklea, magram yovel maTganTan, jvaredini miTiTebis wesiT,
naCvenebia standartulad miCneuli formebi.
sxva SemTxvevebSi,
gansakuTrebiT ki zedsarTavebsa da mimReobebTan, erTeulTa simravles qmnis
fakultatiuri fuZeebi Zirisa da daboloebaTa mravalferovani kombinaciebis
Sedegad. es elementebi mrgval frCxilebSia Casmuli. niSani lst
miuTiTebs, rom normatiulia vrceli forma frCxilebSi Casmul elementebianad;
niSani sst miuTiTebs,
rom normatiulia mokle forma frCxilebSi Casmuli elementebis gamoklebiT. Tuki
formebs amgvari miTiTeba ar axlavs, yoveli maTgani misaRebia.
omonimebi
leqsikonSi omonimebi
calke erTeulebad ar Segvitania: formiT Tanxvedrili sxvadasxva sityva erT
sityva-statiaSia gaerTianebuli: mag., myofadis mimReoba gasaxvevi (‘rac / raSic unda gaixves’) da arsebiTi saxeli gasaxvevi (quCisa: ‘saiTac unda
gavuxvioT’), anda: zmna gava da
arsebiTi saxeli gava erT saleqsikono
erTeulSia moqceuli, oRond gansxvavebuli numeraciiT: kursiviT ki naCvenebia
metyvelebis nawili.
metyvelebis nawilTa
klasifikacia
metyvelebis nawilebad
sityvaTa dajgufebisas (arsebiTi saxelebi, zmnebi da a.S.) ZiriTadad qegl-s mivyvebiT, Tumca miseuli sistema
erTgvarad gavamartiveT. magaliTad, namyos, myofadisa da uaryofiTi mimReobebi
zedsarTav saxelebSi movaqcieT, roca isini faqtobriv da arsebiTi saxelisa da
mimReobis Sexamebas warmoadgenen. amrigad, mimRebi
moqmedebiTi gvaris mimReobaa, xolo laqmimRebi
_ zedsarTavi saxeli. mkiTxvels vTxovT mogvitevos, rom Tanamimdevruloba bolomde
ar dagvicavs. es imiTaa gamowveuli, rom zRvari zedsarTavsa da mimReobas Soris _
iseve rogorc arsebiT saxelsa da masdars Soris, anda rTul sityvasa da prefiqsiT
nawarmoeb sityvas Soris _ sakmaod bundovania.
arsebiTi saxelebi,
zedsarTavi saxelebi, nacvalsaxelebi
yvela saxeli
warmodgenilia saxelobiTi brunvis formiT mxoloobiTSi (iSviaTad mxoloobiTis forma saxels
saerTod ar gaaCnia da maSin igi mravlobiTSi dgas, mag., ardadegebi). Tu saxeli brunebis regularul wess mihyveba, e.i.
saxelobiTSi aqvs -i sufiqsi (Tanxmovanze fuZegaTavebul
saxelebs), anda fuZe uTavdeba -a-ze an -e-ze,
naTesaobiTsa da moqmedebiTSi mas
daerTvis -is da -iT niSnebi, xolo -o-ze an
-u-ze fuZegaTavebul saxelTa
naTesaobiTis forma imeorebs micemiTisas: -os
/-us, moqmedebiTSi ki erTvis -Ti
(kinoTi). araviTari sxva cnoba saxels
ar axlavs. yvela sxva SemTxvevaSi naTesaobiTis daboloeba frCxilebSia
miTiTebuli. saxelebs (gansakuTrebiT iseT sakuTar saxelebs, rogoricaa giorgi, akaki... da nasesxebi sityvebi,
mag., alibi, harakiri...), romlebic
micemiTsa da moTxrobiTSi inarCuneben fuZiseul bolokidur -i xmovans, frCxilebSi axlavs micemiTis daboloeba. brunvis formebi
mokle variantiTaa warmodgenili grZeli forma gulisxmobs boloSi darTul -a xmovans, romelic garkveul poziciebSi
gvxvdeba, kerZod, roca sintagmaSi naTesaobiTis formiT gamoxatuli saxeli mosdevs
sxva formiT mocemul saxels (leqsi poetisa),
anda roca Tanxmovanze gaTavebul sityvas mosdevs erTmarcvliani zmna (ara maqvs, rogora xar?). isini SeiZleba
mxolod citatebsa da magaliTebSi Segvxvdes.
roca saxelis fuZiseul
xmovans elizia mosdis (ikumSeba) xmovniT dawyebuli sami brunvis (naT., moqm. da
viT.) -is, -iT, -ad da mravlobiTis -eb niSnebis win, maSin es xmovani
kvadratul frCxilebSia moTavsebuli, mag., Tvali
(mxedvelobis organo), naT. Tvalis,
magram Tv[a]li (Zvirfasi qva) _ naT. Tvlis, mr. Tvlebi.
sakuTari (pirTa da
adgilTa) saxelebi N niSniTaa
gamoyofili, gansakuTrebiT maSin, roca Zneldeba maTi uceb amocnoba. mag., Tbilisi ar Segvitania, magram misuri dedniseuli rTuli dawerilobis gamo
(Missouri) Setanilia.
nacvalsaxelebi, metadre
Tu isini deiqtur (CvenebiT) nawilakebs Seicaven, wesebis darRvevis TvalsazrisiT
aSkarad gamoirCevian. normatiuli (da zogic aranormatiuli) brunvis formebi
frCxilebSia mocemuli saxelobiTSi dasmuli saleqsikono formis Semdeg.
zmnisarTebi
(zmnizedebi)
-(a)d daboloebiani zmnisarTebi calke erTeulebad ar gagvitania, Tu maTi
mniSvneloba avtomaturad gamoiyvaneba saxelobiTis -i-ze (an, ufro iSviaTad, sxva xmovnebze) daboloebuli
zedsarTavebisagan, romelTagan isini iwarmoeba. Tu zmnisarTs Sesabamis
zedsarTavze ufro farTo an idiomaturad gansxvavebuli semantika aqvs, igi calkea
Setanili (mag., avadaa ‘is ill / sick’; Sdr. avi ‘evil’;
syn. boroti).
msgavsadve, -ad daboloebiani formebi, romlebic nawarmoebia myofadis
mimReobebisagan, calkea Setanili, Tu maTi mniSvneloba (mag., gasakeTeblad) an xmareba gansxvavdeba
imisagan, rasac myofadis mimReobis funqcia gulisxmobs (gasakeTebeli). roca zedsarTavi mxolod Teoriulad arsebobs (mag., gamoumSvidobebeli), xolo zmnisarTuli
forma Cveulebrivia (gamoumSvidobeblad), maSin zmnisarTuli
forma calke erTeuladaa Setanili.
zmnebi
nebismier winamorbed
orenovan leqsikonebTan SedarebiT, am leqsikonSi zmnebi yvelaze vrclad aris
warmodgenili. qegl-is msgavsad, calke saleqsikono erTeulad viZleviT ara marto
nazmnar saxels (masdars), aramed mesame piris mxoloobiTis formas (an
mravlobiTsac, roca mxoloobiTi ar arsebobs) awmyoSi an myofadSi _ rogorc aqtiuri
(gardamavali vt), ise pasiuri (gardauvali vi) formiT, mesame piris iribi obieqtis
niSnebiTurT. es wesi irRveva ramdenime mo-
preverbian zmnaSi, romlebSic iribi obieqti ar SeiZleba iyos mesame piri. amitom
mesame piris Ø-, s-,
h- niSnebs vanacvlebT obieqturi
pirveli piris m- niSniT _ imis
saCveneblad, rom amgvari zmnebis iribi obieqti SeiZleba iyos mxolod I an II
piri (mag., momcems, romelsac
upirispirdeba obieqturi me-3 piris forma miscems).
zogi zmna garkveuli semantikis gamoxatvisas mxolod me-2 piris formiT gvxvdeba (gagixaria). aseTi sityvebi ukve aRar
warmoadgens namdvil zmnebs da isini calke erTeulebadaa Setanili, sadac maT
iseTi idiomaturi mniSvneloba aqvT, romelic maT ufro zmnisarTebad,
Sorisdebulebad da a.S. aqcevs.
Tu zmnas aqvs xmovani
prefiqsebiT (a-, e-, i-, u-)
nawarmoebi relatiuri iribobieqtiani formebi, isini calke saleqsikono erTeulebs
qmnian da es xmovnebi anbanuri rigiTaa dalagebuli (mag.: awers, ewereba, iwers, uwers). Tuki gardamaval zmnas aqvs iribi
obieqti (an inversiuli zmnis subieqt-agenti), romelsac Zirze darTuli h- an s- prefiqsi
aRniSnavs, aseTi formebi Setanilia anbanur rigSi am TanxmovanTa
gauTvaliswineblad _ piris prefiqsebis gareSe, zmnis fuZis sawyisi asos mixedviT
(mag., hgavs g-zea gatanili, xolo sZinavs
_ Z-ze). anbanis rigis amgvari
“darRvevis” naTelsayofad s-/h-
prefiqsebi zmnuri Ziris win odnav maRlaa dabeWdili. garkveul gaqvavebul
formebSi (mag., sdeq!) fuZes
Sexorcebuli prefiqsi gaTvaliswinebulia anbanur saTvalavSi.
zmnebi, romelTac, garda
pirdapiri da/an iribi obieqtebisa, moepovebaT vinmesTvis moqmedebis
‘gankuTvneba-daniSnulebis’ kategoriac da amas xmovanprefiqsi gamoxatavs, asea
klasificirebuli: vo uCvenebs gardamavali zmnis saobieqto
qcevas, sadac me-3 piris qceva miniSnebulia u-
prefiqsiT. gardamaval zmnebs, romelTa Zirs win uZRvis i- xmovani refleqsurobis (ukuqceviTobis) saCveneblad, gamoxatavs vs simbolo gardamavali
zmnis sasubieqto qcevis aRsaniSnavad.
Zalze mcirericxovani a- prefiqsiani
zmnebi, romlebic miuTiTeben zedapirs, sadac an romlis mimarTac xdeba moqmedeba,
aRniSnulia v sup niSniT _ gardamavali zmnis ‘sazedao
qcevis’ saCveneblad. gardauvali zmnebi, romelTa e- prefiqsi uCvenebs moqmedebis ‘gankuTvneba-daniSnulebas’, anda
moqmedebis monawiles, oRond ara subieqts, leqsikonSi qcevian zmnebad ar
xasiaTdeba, ubralod, vi2 niSniT aRiniSneba. es aris orpiriani
gardauvali zmna.
me-3 piris awmyo/myofadis
TxrobiTi kilos formis Semdeg Cven viZleviT, qegl-is
kvalze, imave piris aoristisa da perfeqtis formebs mxoloobiTSi. Tu aoristis
sxva formebi ar iwarmoeba me-3 piris mxoloobiTis formis mixedviT, viZleviT me-2
piris mxoloobiTisa da, garkveul SemTxvevebSi, me-3 piris mravlobiTis formebsac.
awmyos, namyo usrulisa da a.S. sxva arawesieri formebi mosdevs TurmeobiTis formas. mraval arawesier
zmnas (romelTac akaki SaniZe ‘Tavisebur zmnebs’ uwodebs) aseve calke
saleqsikono erTeuli eTmoba aoristis, TurmeobiTis an namyo usrulis
formebisaTvis, roca Zneldeba maTi Secnoba awmyos an myofadis TxrobiTi kilos
formebad.
nazmnari saxelis
(masdaris) Semdeg frCxilebSi viZleviT mesame piris awmyos an myofadis formebs,
romlebsac SeiZleba ‘nawarmoebi’ ewodos: leqsikonis momxmarebelma maqsimaluri
informaciis misaRebad mudam awmyo/myofadis formebs unda mimarTos.
zmnis
aspeqti
qarTul aspeqtis
kategorias Cven farTo TvalsazrisiT vudgebiT, xolo termin (zmnis)
‘aspeqtisaTvis’ inglisur Targmans viyenebT. Tuki qarTul zmnas inglisuri awmyos
formiT (present tense) vTargmniT, es imas niSnavs, rom zmna usruli
aspeqtisaa; Tuki viyenebT myofads (future tense),
es niSnavs, rom zmna sruli aspeqtisaa. qarTuli zmna xSirad usrulic SeiZleba
iyos da srulic; inglisur Targmans viZleviT awmyos (present)
an myofadis (future) formebiT _ imis
mixedviT, Tu romelia yvelaze farTod gavrcelebuli forma, magram aseTi zmna
gamovxatavT I/P -iT, rac aRniSnavs rogorc usrul, ise
srul aspeqts.
roca zmnas awmyoSi
preverbi ar daerTvis da igi usruli aspeqtisaa, zmnis mniSvnelobebi umetesad
lagdeba im preverbis mixedviT, romelsac zmna irTavs aoristisa da TurmeobiTis
sawarmoeblad (da romelic Teoriulad mas sruli aspeqtis formad aqcevs).
Teoriuladac da praqtikuladac nebismieri preverbiani sruli aspeqtis zmnis
mniSvneloba unda moinaxos upreverbo usrul zmnaSi. amitom saleqsikono erTeulis
bolos Cven CamovTvliT yvela sxva preverbs, romlebic zmnurma formam SeiZleba
dairTos, da mkiTxvelsac swored am preverbian formebTan vgzavniT.
kauzativebi
kauzativs qarTulSi ori ZiriTadi mniSvneloba aqvs: ‘ake-
Tebinebs’ SeiZleba niSnavdes: ‘aiZulebs vinmes risame gakeTebas’ da: ‘exmareba vinmes ramis gakeTebaSi’. orive mniSvneloba erTsa da imave konstruqcias iyenebs: is, vinc aiZules raRaca gaekeTebina, iribi obieqtia, xolo is, rac gaakeTebines vinmes _ pirdapiri obieqti. magram TargmanSi kauzativis forma, Cveulebriv, asaxavs mxolod erT romelime mniSvnelobas, romelic konteqstiT ufro Seefereba saTqmels. amrigad, kauzativebis (iseve rogorc uaryofiTi Tu myofadis mimReobebis) Targmnisas leqsikonis momxmarebels SeuZlia orive SesaZlebloba gaiTvaliswinos. kauzativs aRniSnavs vc.
mimReobebi
mimReobebi iTargmneba awmyosa Tu myofadis
formebis miuTiTeblad, vinaidan masdari Tu piriani formebi, romlebisganac
iwarmoebian isini, Cveulebriv, advilad amoicnoba. zog mimReobas ormagi
mniSvneloba aqvs: mag., u- prefiqsiani
da tipobrivi -el sufiqsiani uaryofiTi
mimReobebi SeiZleba aRniSnavdes rogorc “gaukeTebels”
(rac ar gakeTebula), ise “gaukeTebads”
(rac ver gakeTdeba). Targmanma SeiZleba mxolod ufro daazustos namdvili
mniSvneloba. msgavsadve, sa-
prefiqsian da tipobriv -el (an
nulovan) sufiqsian myofadis mimReobasac SeiZleba ori (zogjer sami) mniSvneloba
hqondes: ‘rac unda gakeTdes’ da ‘riTac unda gakeTdes’ (Sdr.: ‘didi sarecxi aqvs’ da: ‘sarecxi manqana aqvs’). aqac TargmanSi SeiZleba yovelTvis ver
aisaxos orive es potenciuri mniSvneloba.
zmnis upiro formaTagan leqsikonSi masdari da yvela mimReoba (awmyos,
myofadis, uaryofiTi, namyo vnebiTisa) cal-calke erTeulebadaa gatanili. mijna
zedsarTavsa da mimReobas Soris, anda ‘masdarsa’ da saxels Soris mouxelTebelia,
da Cven iqiT vixrebiT, rom mimReoburi formebi zedsarTavebs mivakuTvnoT, Tu
isini ar Seesabamebian zmnis pirian formebs. absoluturi Tanmimdevrulobis
miRweva SeuZlebeli aRmoCnda, magram vamjobineT sityvaTa klasifikacia mogvexdina
ufro maTi semantikis, vidre formis mixedviT.
saleqsikono erTeulTa
aseTi simravle (zogjer erTi sityva-statia erTi zmnis oc pirian formas Seicavs,
maSin roca sxva Cveulebriv leqsikonSi tradiciulad TiTo zmnas TiTo saleqsikono
erTeuli eTmoba) Zalian zrdis Cveni leqsikonis moculobas, magram, samagierod,
imedia, dros dauzogavs momxmarebels. yvela sxva proceduras, Cveni azriT,
wamgebi mxare ufro meti aRmoaCndeba, vidre momgebi. CamoTvlili formebi
masdarTan arcTu iSviaTad xelovnuria, vinaidan bevr zmnas masdari ar gaaCnia,
xolo sxvebs masdari ki aqvT, magram maTi mniSvnelobis garkveva zogjer Wirs, da
TviT am masdarsac mniSvnelobaTa iseTi farTo are aqvs, rom didad ver gvSvelis
piriani formis mniSvnelobis dadgenaSi. k. Cxenkelis mier arCeuli gza zmnebis
jer Zirebis, Semdeg ki prefiqsebis mixedviT dalagebisa mxolod profesional
lingvists Tu daakmayofilebs, Cveulebriv momxmarebels ki igi mTel saaTs
daakargvinebs ama Tu im specifikuri piriani formis ZebnaSi. sanam eleqtronuli
sistema imdenad ar daixveweba, rom TiTo saleqsikono erTeulSi TiTo qarTuli zmna
moeqces qarTuli zmnis formaTa uzarmazari siis unificirebis Sedegad, Cven mier
(arn. Ciqobavas mibaZviT) arCeuli gza yvelaze mosaxerxebeli da amitom yvelaze
nakleb borotebad gvesaxeba.
zmnaTa
klasifikacia
Cven sagrZnoblad
gavamartiveT qarTul zmnaTa is klasifikacia, romelic miRebulia lingvistebs Soris
da gamoyenebulia qegl-Si. zmnebs
Cvenc gardamavlebad miviCnevT im kriteriumiT, rom formaTa meore seriaSi
(aoristsa da meore kavSirebiTSi) subieqti, anu agenti dgas moTxrobiT brunvaSi;
Tu maT moepovebaT subieqti da erTi (Cveulebriv, pirdapiri) obieqti,
gardamavlobis sxva detalebi (mag., pirTa raodenoba) aRar migviTiTebia. qarTuli
zmnis gardamavloba inglisur TargmanSi naCvenebia sb / sth (somebody /something ‘vinme/rame’) mimarTebiT. Tu zmnas
mxolod subieqti Seewyoba (rogoricaa, mag., tiris),
igi aRiniSneba vt1 niSniT, e. i.
gardamavali zmna erTpiriania. Tu zmnas moepoveba subieqtic da orive obieqti _
pirdapiric da iribic, maSin mas miwerili aqvs vt3, e.i. gardamavali zmna sampiriania
(TiTo-orola zmnas SeiZleba oTxi piric hqondes da isini vt4-iT
aRiniSneba, mag., miWmevs ‘igi Cems
cxens aWmevs qers’, anda _ kauzativis gamoyenebiT: aravis damiCagvrino Cemi patara biWi.). gardamavali orpiriani zmna vt2-iT
aRiniSneba mxolod maSin, roca arc qarTuli da arc inglisuri konteqstis
semantikidan naTlad ar Cans, pirdapir obieqtTan gvaqvs saqme, Tu
subieqt-agentTan.
sxva SemTxvevaSi, Tu
zmnis subieqti saxelobiTSia namyo srulTan, maSin igi xasiaTdeba, rogorc gardauvali _ vi. Tuki
zmnas iribi obieqtic aqvs (mag., gamoudis, ezrdeba), maSin igi aRiniSneba vi2-iT. ramdenime gardauvali zmna
sampiriania. isini aRniSnulia vi3 niSniT, mag., daesesxeba’ (fuls, purs), anda: daeZaleba,
moundeba. mag.: foTamde or dRes movundi siaruls’.
gardauval zmnas,
Cveulebriv, axlavs gardamavali formac, romlisganac mosalodnelia, rom gardauvali
zmna nawarmoebi iyos, da misi semantikis Sesaxeb meti cnobebi SeiZleba
movipovoT iq, sadac meTaur sityvad zmnis gardamavali forma aris warmodgenili.
zmnis
sxva tipebi
amrigad, Cven davaRwieT
Tavi e.w. ‘saSuali’ zmnebis kategorias. es aris saganTa statikuri mdgomareobis
amsaxveli metad mcirericxovani zmnebi (mag., wevs, devs). isini
aRiniSneba v
stat-iT , agreTve v stat 2, roca kidev
erTi piri mogvepoveba (mag., vinme _ iribi obieqti, romelsac uwevs vinme an udevs rame). Zalian mcirea iseTi mniSvnelovani zmnebis ricxvi,
romlebTanac ganmcdeli an mflobeli piri irib obieqtad miiCneva, xolo is piri,
romelic TviTon aris gancdisa Tu flobis sagani, _ subieqtad. esenia inversiuli
zmnebi, romlebic v inv(2) simboloTi aRiniSneba.
am SemTxvevaSi aq mogvyavs maTi xmarebis nimuSebi, raTa vuCvenoT, rogor iqceva
aseTi zmna.
marTvis gansxvavebuli
wesebis mqone zmnebs axlavs SeniSvna. mag., aiwevs,
romelic gardamavalia meore seriaSi (roca subieqti moTxrobiTSia), mesameSi ki _
gardauvali, da igi ase aRiniSneba: vt in aor, vi in
pf (aiwia, aweula).
sxva
metyvelebis nawilebi
qarTuli da inglisuri
kavSirebi da Sorisdebulebi didad ar gansxvavdebian erTmaneTisagan. sxva saqmea
Tandebulebi. Cven adgilisa da drois zmnisarTebisagan gamovacalkeveT iseTebi,
romelTac Tandebulis funqciis Sesrulebac SeuZliaT (mag.: win, ukan, zemoT, qvemoT, gverdiT, Semdeg...) da romelTac
mniSvnelobiT inglisuri windebulebi miesadageba. maT Cven aRvniSnavT pag da pad simboloebiT, romlebic miuTiTebs, rom
isini Tandebulebad gamoiyeneba, xolo maTi momdevno saxelebi, Sesabamisad,
naTesaobiTSi an micemiTSi dgas.
Zveli
qarTuli
Zveli qarTuli tevadi,
yovlismomcveli terminia, romelic moicavs ax. w. V-XI saukuneebSi Seqmnili
werilobiTi Zeglebis enas. misi sruli korpusi jer kidev daudgenelia da
ZvelqarTuli sityvebis Semcvel nebismier leqsikons sabolood ver miviCnevT.
sityva aRiniSneba (‡)-iT, Tu igi dadasturebulia am xanis teqstebSi da
Tu XII saukunidan igi an gamosulia xmarebidan, anda sxva mniSvneloba aqvs
SeZenili. mravali aseTi sityva, gansakuTrebiT, zmnebi, yvela formiT rodi
dasturdeba. amitom Cven ver vavsebT paradigmebs da Tavs vikavebT awmyo/myofadis
momdevnod aoristisa Tu TurmeobiTis formaTa gamogonebisagan. Svidi saukunis
ganmavlobaSi dawerilobaTa farTo are Seiqmna. amitom Cven veyrdnobiT i.
abulaZisa da z. sarjvelaZis gadawyvetilebebs Zveli qarTulis normatiuli formebis
kvalifikaciaSi. Zvel qarTul asoebs, iseve rogorc dialeqtis SemTxvevaSi, Cven
axali dawerilobiT gadmovcemT (mag., â-s nacvlad vxmarobT x-s), xmovanze gaTavebuli saxelis -Î daboloeba ki movSaleT. Zveli qarTuli umarcvlo u (zogan) gadmocemulia v grafemiT,
roca Tanamedrove qarTuls identuri forma moepoveba, sxva SemTxvevaSi ki
gadmocemulia u-Ti. Zveli qarTuli  da â Sesabamisad gadmogvaqvs vi kompleqsiT da x- asoTi. Zvel qarTul formebSi defisiT SeerTeba (garda garkveuli
literaturuli tradiciisa) xSirad gadamweris nebasa Tu Cvevaze iyo damokidebuli,
rac aZnelebda SeTanxmebas. Zveli qarTulis sityvebis Targmnisas SevecadeT
miukerZoeblebi vyofiliyaviT, magram bibliis qarTul TargmanebSi dadasturebuli
sityvebisaTvis saukeTeso inglisuri ekvivalentis Ziebisas Cven araerTxel
migvimarTavs mefe jeims I-is redaqciisaTvis.
dialeqturi
sityvebi
zogierTi qarTuli dialeqti
(fSauri, imeruli...) dawvrilebiTaa Seswavlili. TiTo-orola Tu darCa TiTqmis
sruliad Seuswavleli (mag., qarTuli ebrauli). yvela SemTxvevaSi is mwerlebi,
romlebic dialeqts intensiurad iyeneben, anda eTnologebi, romlebic kreben aseT
masalas, sityvaTa sxvadasxvagvar transkribirebas mimarTaven. Cven avirCieT
yvelaze gavrcelebuli da tradiciuli meTodi, viyenebT ra mxolod im asoebs,
prefiqsebsa da sufiqsebs, romlebic ixmareba Tanamedrove qarTuli saliteraturo
enis normaTa mixedviT. ase rom, sinamdvileSi dialeqtur elements ZiriTadad
SenarCunebuli aqvs Tavisi Ziriseuli semantikuri mniSvneloba, xolo dialeqturi
sityvis fonetikuri saxis zustad gadmoReba Cven ar gvicdia.
amgvarad, Zveli qarTuli Ã, romelic dResac gvxvdeba mTis
zog dialeqtSi, TuSurSi warmodgenili xmovanTa Zlieri SemarTva-damarTva [ ] da mokle i, anda ingilouris umlautiani xmovnebi saliteraturo enaSi xmarebuli
fonemebiT CavanacvleT. aseve, normebs SevusabameT zogi dialeqturi zmniswini,
gansakuTrebiT zmnis xmovanprefiqsebis, magaliTad, qcevis niSnebis win: imerulsa
da qarTul ebraulSi arsebul dee-s
gadmovcemT dae-Ti, xolo fSaur ma-sa da Sa-s, Sesabamisad, _ mo-Ti
da Se-Ti. roca dialeqti (mag.,
xevsuruli) III piris iribi obieqtis gamosaxatavad R-s iyenebs, mas Cven fuZis nawilad miviCnevT da ar vuTanabrebT h-sa da s-s, romlebic anbanur rigze gavlenas ver axdenen.
saerTod, unda iTqvas, rom
qarTuli ena Zalian mdidaria dialeqtebiT. maT SemounaxavT realiebis saxelebi da
cnebebi, romlebic xSirad ikargeba literaturul da metropoliur enaSi; da yvela im
sirTulis gamo, romlebic dakavSirebulia normatiul formaTa gverdiT aranormatiul
formaTa SetanasTan, SevecadeT SeZlebisdagvarad sruli masala Segvetana.
dialeqturi sityvis Semdeg SemoklebiT vuTiTebT am sityvis warmomavlobas, mag., Im (imeruli), Tu (TuSuri) da sxv. leqsikonSi ar
Segvitania, Tu ebrauls ar CavTvliT, saqarTvelos farglebs gareT gavrcelebuli
iseTi dialeqtebis masala, rogoricaa TiTqmis gamqrali mozdokuri, ramdenime
gamonaklisis garda _ imerxeuli (TurqeTSi) da fereidnuli (iranSi). mwirad aris
warmodgenilni aWaruli da ingilouri, romlebSic Turquli modgmis enaTa substrati
mZlavrobs.
qarTul
geografiul saxelTa inglisurad gadmocema
im SemTxvevebSi, roca
qarTuli toponimi an anTroponimi inglisurad pirdapiri transliteraciiT
gadmoicema, isini calke erTeulebad ar gagvitania. zog SemTxvevaSi ki
upiratesoba mieniWa qarTuli geografiuli saxelebis gadmocemis damkvidrebul Zvel formas. magaliTad, ‘kaxeTis’ aRsaniSnavad gamoviyeneT ara Kakheti, aramed Kakhetia _ mxolod imitom, rom inglisurSi ukve
damkvidrebulia msgavsi formebi (mag., Ingushetia), xolo -eT- daboloebas is ar icnobs. cxadia, aqac
ver moxerxda sruli Tanmimdevrulobis dacva.
registruli
(stilistikuri) klasifikacia
iseve, rogorc sityvebi
unda dajgufdes metyvelebis nawilTa mixedviT (saxeli, zmna, gardamavali Tu
gardauvali da a.S.), msgavs klasifikacias saWiroebs registric (sxvagvarad mas
stilistikur klasifikacias uwodeben): gamoiyofa: sasaubro, literaturuli,
wignuri, moZvelebuli, vulgaruli... registri. Cven odnav gavamartiveT qegl-iseuli kvalifikaciebi: poeturi, wignuri, xelovnuri Cven
gavaerTianeT wignur-Si, umarTebulo da barbarizmi _ arastandartulSi
(nst). sxva SemTxvevebSi, Cveni monacemTa
bazis sixSireTa siebis safuZvelze, gavbedeT da sityvebi axleburad davajgufeT.
mravali sityva, stalinur xanaSi moZvelebulad rom iTvleboda (vTqvaT, religiuri
terminebi), amJamad kvlav Cveulebrivad ixmareba. aseve, bevri ram, rac adre
sasaubro Tu umarTebulo formebad miiCneoda, amJamad sayovelTaodaa miRebuli, da
piruku: saWirod davinaxeT, sabWouris
kvalifikaciiT sagangebod gamogveyo is sityvebi, romlebic dRes ar ixmareba, an
SeZenili aqvT ironiuli elferi, gansakuTrebiT, 1989 wlidan moyolebuli. aseve,
saWirod vcaniT SemogveRo aRniSvna rusuli iq,
sadac Tanamedrove qarTulenovan molaparakes gacnobierebuli aqvs, rom ama Tu im
sityvas rusuli etimologia aqvs an rusulis kalkia, da Tumca es ar aris
etimologiuri leqsikoni, sityvis ucxour warmomavlobas mxolod maSin aRvniSnavT,
roca es gvSvelis im konteqstis ganmartebaSi, romelSic es sityva ixmareba.
sityva vulgaruli gamoyenebulia erTob ‘magar’
gamoTqmebze mkiTxvelis yuradRebis gasamaxvileblad _ rogorc erTgvari
gafrTxileba, rom ucxoels ar egebis misi gamoyeneba, TuUTavisuflad ar grZnobs
Tavs im wreSi, romelSic imyofeba, da rom zog SemTxvevaSi amgvari sityvebis
warmoTqmas meti windaxedulebiT unda moekidos.
sityva sasaubro (©) moicavs
vrcel ares _ araoficialuri metyvelebidan vidre narkomanebisa da
qurdebis@Jargonamde. msgavsi sityvebis warmoTqmisas meti sifrTxile gvmarTebs, _
Tundac imitom, rom isini maleve gadian xmarebidan.
formaTa didi simravle Tu
umetes SemTxvevaSi rgebs qarTul enas, zogjer, SeiZleba iTqvas, rom igi
erTgvarad vnebs kidec mas: zmnebi, gansakuTrebiT ki _ mimReobebi, erTi da imave
mniSvnelobis gadmosacemad SeiZleba iyenebdes rogorc sufiqsebian, ise usufiqso
formebs. imis Sesaxeb, Tu romeli variantebia maTgan ufro gavrcelebuli da misaRebi,
SegviZlia vimsjeloT Tanamedrove mwerlebisa Tu Jurnalistebis mier xmarebul
formaTa sixSiris mixedviT. am SemTxvevaSi mivmarTavT sagangebo abreviaciebs: st _
normatiulia mokle forma; lst _ normatiulia vrceli forma (mrgval
frCxilebSi moqceul elementebianad), sst _ normatiulia mokle forma (frCxilebSi
moqceul elementTa gamoklebiT). iq, sadac ramdenime forma Tanamedrove qarTulSi
Tanabari sixSiriT ixmareba, amgvari msjelobisagan Cven Tavs vikavebT. kerZod,
Zalze xSirad zedsarTavis mniSvnelobiT xmarebisas mimReobis mokle formas eniWeba
upiratesoba, zmnisarTad xmarebisas ki _ vrcels.
sailustracio
magaliTebi
magaliTebi SerCeulia,
pirvel yovlisa, sityvis (gansakuTrebiT zmnis) semantikuri velis sailustraciod,
Semdeg _ sityvaTa (gansakuTrebiT isev zmnis) gramatikul urTierTobaTa
saCveneblad, anu imis gasarkvevad, saxelebis (ZiriTadad pirdapiri Tu iribi
obieqtebis) romel brunvebs marTavs igi. magaliTebi amoRebulia realurad arsebuli
teqstebidan (zogi _ adrindeli leqsikonebidanaa, zogic axalia). sxva magaliTebi
cocxali sasaubro metyvelebidan aris mopovebuli. zog SemTxvevaSi zmnis dro an
piri Secvlilia imis ukeT saCveneblad, Tu romelia pirdapiri obieqti da romeli _
iribi, an subieqtis sqesis daxasiaTebisas arasasiamovno Sedegebisagan Tavis
dasaRwevad. gardamavali zmnebi awmyo-myofadis (I) seriaSi iyeneben imave
(micemiT) brunvas iribi da pirdapiri obieqtebisaTvis. amitom vcdilobT
davasaxeloT iseTi magaliTebi, romlebSic marTvis qarTuli wesi ar Seesabameba
inglisurisas. aseTia, mag., aoristi, romelTanac pirdapiri obieqti saxelobiTSia,
iribi ki _ micemiTSi (mag.: ‘aikra kabas
xeli’). msgavsadve, iq, sadac naTeli ar aris, Tu riT aRiniSneba logikuri
subieqti da logikuri iribi obieqti, magaliTebi ufro cxadi gaxdeba, Tu erT-erTi
maTgani pirveli an meore piri iqneba (mag.: ‘vebralebodiT’).
leqsikonSi didZali
raodenobiT gvaqvs Setanili andazebi, maT Soris, zogjer iseTebic ki, romelTa
saandazo sibrZnec yovelTvis cxadi ar aris, da met-naklebad Sesabamisi inglisuri
andazis Ziebas varCieT sityvasityviT Targmna, zogjer ki sityvasityviTi versia
mosdevs mxatvrul interpretacias garkveul sferoebSi (mag., xalxuri
zne-Cveulebani, sabavSvo TamaSebi, kulinariis, Sinamrewvelobis terminebi)
mizanSewonilad mogveCvena mkiTxvelis interesebis dakmayofileba mokle
enciklopediuri aRwerilobiT, gansakuTrebiT, roca qarTul realias ar moepoveba Sesaferisi sityva inglisurSi.
gansakuTrebiT SevecadeT
metad CavRrmavebodiT zmnas misi semantikis ukeT dasaxasiaTeblad. es dagvWirda
ara marto da ara imdenad saukeTeso inglisuri Sesatyvisis SesarCevad, ramdenadac
imisaTvis, rom zmnis win an momdevnod frCxilebSi kursiviT awyobil saxelTa
meSveobiT dagvedgina zmnis savaraudo Tu tipobrivi subieqti an obieqti (Tu
subieqtis an obieqtis magaliTi kursiviT ar aris awyobili, es imaze miuTiTebs,
rom mocemuli saxeli nagulisxmebia moyvanili zmnis mniSvnelobaSi).
ilustraciebSi meTaur
sityvas _ leqsikur erTeuls enacvleba niSani ~ mxolod maSin, Tu ilustracia mas im formiT
uCvenebs, romliTac mocemulia igi, rogorc saleqsikono erTeuli (saxelobiTi brunva
an mesame piri, mxoloobiTi, awmyo/ myofadi, TxrobiTi). sxva SemTxvevaSi meTauri
sityva sruli saxiT iqneba warmodgenili.
rogor
unda vipovoT sityvis saleqsikono forma
arsebiTi saxelis,
zedsarTavisa Tu nacvalsaxelis saleqsikono formis monaxvisas didi sirTuleebi ar
aris mosalodneli, vinaidan saxelobiTi brunvis mxoloobiTis formis gamoyvana
iribi brunvebis an mravlobiTis formebidan advilad SeiZleba. siZneleTa 99
procents mTargmnelebs uqmnis zmna, romlis saleqsikono formac (nazmnari saxeli
da, yovel SemTxvevaSi, am leqsikonSi mesame piris awmyo-myofadis TxrobiTis
forma) aseve advilad ar gamoiyvaneba erT-erTi im aTasi SesaZlo formidan,
romlebSic igi ismis Tu ikiTxeba. momxmarebels sWirdeba gramatikuli codnis is
minimumi, romelic saSualebas miscems mas, amoicnos nebismieri wesieri zmnis
piri, dro-kilouri forma, qceva da gardamavloba. amas garda, tradiciul
gramatikebSi mocemulia uRlebis paradigmebi, rac aadvilebs amocnobis am process
(Cven rekomendacias vuwevT j. hiuitis wigns “Semswavlelis gramatikis” meore
gamocemas).
rogor
unda vipovoT zmnis saleqsikono forma
upirveles yovlisa: Tu zmna meore seriaSia (aoristi, meore
kavSirebiTi), an mesame seriaSi (I da II TurmeobiTebi, III kavSirebiTi), unda
moiZebnos awmyo /myofadis TxrobiTi kilos forma (pirveli seriis formebi).
amrigad: gamovida unda inaxos gamova an gamodis formebze, anda: dasjdomia
unda inaxos daujdeba formasTan.
meore: yvela piris niSani CaanacvleT mxoloobiTis mesame piris niSnebiT: Tu
SegxvdebaT gviweren, am zmnas naxavT uwers formaze. aseve, meubnebi unda moinaxos mxolod eubneba formasTan, anda: momwonxar unda inaxos moswons formaze (anbanur rigSi s elementis gauTvaliswineblad).
mesame: Zalze iSviaT SemTxvevaSi, roca am cdebs
momxmarebeli ar mihyavs saleqsikono formasTan, maSin saqme gvqonia iSviaT,
gamogonil an TviT beWdvis SecdomasTanac ki. amitom unda gadadgaT Semdegi
eqsperimentuli nabijebi:
a. Tu zmnis Zirs erTvis qcevis u-
prefiqsi (mi-, gi-, gvi-), romelic
miuTiTebs im pirs, visTvisac xdeba moqmedeba, moacileT prefiqsi da daakvirdiT
uprefiqsod darCenil formas (gaxsovdeT, rom i-
prefiqsi gardamaval zmnaSi SeiZleba zogjer ubralod srul aspeqtze miuTiTebdes,
mag., myofadis formaze, xolo, zog SemTxvevaSi, rogoricaa ukbens, analogiuri funqcia eqneba u- prefiqssac).
b. Tu zmna dairTavs ga-, da-, Ca-
da sxva preverbebs, zmna unda moinaxos upreverbo formebze, anda erTi preverbi
unda Seicvalos meoriT (mag., ga-s
nacvlad da- da a.S., an piriqiT).
g. Tu zmna kauzativis formaSia (e.i. dairTavs -ebin- an -evin sufiqss
Ziris momdevnod), moacileT kauzativis infiqsi: leqsikonSi Cven SevitaneT yvela dadasturebuli
kauzativi, romelsac ki mivakvlieT, magram qarTvel mwerals SeuZlia kauzativis
forma awarmoos nebismieri arakauzatiuri zmnisagan.
d. gaiTvaliswineT Semdegi
SesaZleblobebi (aseTi midgoma
dagexmarebaT nebismieri sityvis moZebnaSi, romelsac maSinve ver ipoviT
leqsikonSi):
i - sityva
faqtobriv sakuTari (piris, adgilis...) saxeli an ucxouri sityvaa (mag.,
rusuli...) qarTuli transkrifciiT: igi mxolod transliteraciiT unda iyos
warmodgenili;
ii - sityva SeiZleba mcdarad iyos dabeWdili
(samwuxarod, isini ufro gaxSirda mas Semdeg, rac sabWoTa totalitarizmi daemxo);
iii - sityva SeiZleba alternatiuli iyos,
mag., dialeqturi forma, romelic Cven ar Cagviweria: am SemTxvevaSi jer
CaanacvleT Tavkiduri Ziriseuli Tanxmovani, mag., mJReri xSuli yru TanxmovniT
(fSvinvieriT an mkveTriT), fSvinvieri _ mkveTriT an piriqiT (mag., y > R), an CaanacvleT va
kompleqsi o xmovniT, an erTmaneTs SeunacvleT Ziriseuli xmovnebi
(urTierTCanacvlebadi xmovnebia o da u, a
da e). scadeT gansxvavebuli
preverbebic.
iv - Tu arc erTi es xerxi ar gamogadgaT,
gTxovT eleqtronuli fostiT daukavSirdeT am leqsikonis Semdgenlebs daMaRniSnoT
Cven mier gamorCenili sityva.
leqsikonis
istoriisaTvis
am leqsikonis ZiriTadi
principebi moxsenebis saxiT waredgina evropel kavkasiologTa sazogadoebis (SCE) IV
kolokviums, romelic gaimarTa parizSi 1988 wels (ix. D. Rayfield, ‘Drudgery of
Words’, in Cathérine Paris (ed.), Caucasologie
et mythologie comparée. Paris: Peeters, 1992, pp. 485-9). aqedan moyolebuli, mxolod Tormeti wlis
Semdeg _ internetis miRwevebis, britaneTSi samecniero muSaobis guluxvi
dafinansebis, agreTve londonsa da TbilisSi leqsikonis SemdgenelTa gundis
Sewyobili muSaobis bednierma damTxvevam gaxada SesaZlebeli aseTi proeqtis
xorcSesxma. am SesaZleblobis warmatebiT ganxorcielebas unda vumadlodeT fonds _ The Arts and Humanities Research Council for England and
Wells (xelovnebisa da humanitarul dargebSi kvlevaTa sabWos fonds,
gankuTvnils inglisisa da uelsisaTvis) da The Leverhulme
Trust-s 2001 wels).
leqsikonze uSualo
muSaobis dawyebamde principebis daxvewa-ganxilva mimdinareobda doc. TinaTin margalitaZesTan SeTanxmebiT.
muSaoba daiwyo qarTuli enis ganmartebiTi
leqsikonis rvatomeulis saleqsikono statiebisa da gramatikuli informaciis
eleqtronuli versiis gamzadebiT da T.
margalitaZis mier 1993-2003 wlebSi gamocemuli inglisur-qarTuli leqsikonis pirveli naxevris (A-M)
eleqtronuli versiis gamoyenebiT. am masalis konvertacia ganaxorciela prof. levan CxaiZem. qegl-is ‘gainglisurebuli’ Savi cali moamzades prof. donald reifildma (I-IV da VIII tomebi)
da doqt. lorens broersma (V-VII
tomebi). pirveli sami tomisaTvis es samuSao baraTobrivi sistemiT ganaxorciela
doc. ariane Wanturiam; Semdgomi
muSaoba mimdinareobda baraTebis gareSe. mTeli es masala gamowvlilviT Seamowmes ariane Wanturiam da Suqia afridoniZem (mogvianebiT
baraTobrivi wesiT a. Wanturias ramdenime asistentis daxmarebiT, momzadda
danarCeni tomebis masalac, romelic, a.
Wanturias garda, gadaamowma S.
afridoniZemac, Tumca am masalis
srulad gamoyeneba teqnikurad veRar moeswro). paralelurad, levan CxaiZem da daviT jaSma
internetuli saZiebo sistemis Sesaqmnelad moaxdines irakli iakobaSvilis mier momzadebuli qarTuli presis monacemTa bazis
adaptacia. mogvianebiT es monacemebi Seivso Tanamedrove qarTuli mwerlobis (maT
Soris, qegl-Si jer kidev daumowmebeli
avtorebisa Tu mTargmnelebis) teqstebis bankiT, Tavisi internetuli saZiebo
sistemiT. Sevsebuli monacemTa baza gadmoitvirTa Semdgom sityvanSi, romelmac
gamoavlina qegl-sa da sxva wyaroebSi
daudasturebeli sityvebi. sasaubro qarTuli leqsikisa da metyvelebis Sesaswavlad lorens broersma bolo wlebSi ramdenime
savele muSaoba Caatara, maT Soris yvelaze xangrZlivi _ 2004 wlis Semodgomaze.
meore Savi xelnaweri,
romelSic Tavmoyrilia yvela damateba-Sesworebani, moamzada d. reifildma 2005 wels. manve Seitana axali damatebani Zveli
qarTulis, moZvelebuli Tu dialeqturi
leqsikisa da sasaubro masalis CaTvliT. es ukanaskneli Seamowma prof. S. afridoniZem. xelnawers daemata prof.
ruben enuqaSvilis mier Sekrebili
2000-ze meti sityva qarTuli enis ebrauli metyvelebidan qarTuli ganmartebebiTurT.
mTeli es masala ganixiles dasavleTSi prof. jorj
hiuitma da prof. qevin TuiTma
(man mxolod nawilobriv moaswro wakiTxva), xolo saqarTveloSi _ prof. zurab kiknaZem da doqt. rusudan amirejibma, iseve rogorc a. Wanturiam da S. afridoniZem. mas Semdeg, rac saboloo IV redaqcia mTlianad
gadaikiTxa r. amirejibma, xelnaweri
daakabadona da 2006 wlisaTvis dasabeWdad gaamzada d. reifildma.
SesaZloa, leqsikonze
muSaobisas miRebuli zogi rCeva SemTxveviT arasworad gavige, zogic ar gaviziare
da, marTebulad Tu umarTebulod, mainc Cemeburad gadavwyvite. ramdenadac saboloo
gadawyvetileba me, rogorc mTavar redaqtors, unda mimeRo da leqsikonis Sedgenis
fizikuri Sromac me mqonda nakisrebi, mTels pasuxismgeblobas yvela Secdomaze,
gamorCenil sityvebsa Tu sxva xarvezebze Cems Tavze viReb. yvela konstruqciul
SeniSvnas mivesalmebi da madlierebiT miviReb am misamarTiT:
d.rayfield@qmul.ac.uk.
donald reifildi
madloba
xelSewyobisaTvis
madlierebiT (da
gulistkiviliT) gvinda movixsenioT aw gansvenebuli akad. evgeni xaraZe, romelmac saqarTvelos mecnierebaTa akademiis
prezidentobis dros (1970-ian wlebSi) Segvivso nakluli tomebi qegl-isa da amiT iribad STagvagona
Tamami da im droisaTvis jer kidev warmoudgeneli idea vrceli qarTul-inglisuri
leqsikonis Sedgenisa.
faunisa da floris aRmniSvneli
qarTuli terminebis dasadgenad faseul konsultaciebs gviwevdnen cnobili
specialistebi: ivane naxucriSvili (botanikis instituti), revaz
Jordania, arnold gegeWkori
(Tbilisis saxelmwifo universitetis zoologiis kaTedra), irakli eliava, †Teimuraz musxeliSvili (zoologiis instituti), meri kvaWantiraZe (mcenareTa dacvis
instituti).
sagangebo madloba
ekuTvnis iv. javaxiSvilis saxelobis istoriisa da eTnologiis institutis
direqciasa da samecniero biblioTekas iv. javaxiSvilis redaqciiT gamocemuli
“saqarTvelos Sinamrewvelobisa da xelosnobis masalebis” yvela tomis usasyidlod
gadmocemisaTvis.
madlobas movaxsenebT arn.
Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis direqciasa da samecniero
biblioTekas, aseve calkeul avtorebs (romlebTanac xangrZlivi nacnoboba da TanamSromloba
gvakavSirebs sxvadasxva wlebSi qarTvelologTaTvis metad sasargeblo literaturiT
momaragebisaTvis.
CvenTvis gansakuTrebiT
faseuli aRmoCnda is werilobiTi masala, romelic sagangebod am leqsikonisaTvis
Seqmnes botanikosma ivane naxucriSvilma,
romelmac mogvawoda SeZlebisdagvarad sruli nusxa sokoebis qarTul-laTinur-rusuli
saxelebisa, mweralma da mTargmnelma
nodar ebraliZem mecxeneobis zogi, Cvens wyaro-leqsikonebSi daudasturebeli
terminisa da saqarTvelos mniSvnelovani geografiuli saxelebis, kerZod, mTebisa
da mTiani soflebis Sesaxeb). madlobiT aRvniSnavT mecnierisa da mwerlis, prof. vaxuSti kotetiSvilis konsultaciebs,
gansakuTrebiT, qarTuli andazebis interpretaciebTan dakavSirebiT.
madlobas movaxsenebT
yvela im pirs (nacnobsa Tu ucnobs), romlebic SeZlebisdagvar daxmarebas
gviwevdnen muSaobis sxvadasxva etapze. maT Soris, pirvel yovlisa, Cvens
megobars gia maCabels, romlis
stumarTmoyvare saxli TbilisSi iyo leqsikonze momuSaveTa myudro da xalisiani
sadguri da romelic Tavis axloblebTan erTad mudam mzad iyo yovelgvari
xelSewyobisaTvis.
avtorTa koleqtivi